Klausimai

Klausimai

Prisimenu, kaip lipau į kalną su grupe draugų.
Visi tylėjo, o aš kalbėjau, bet ne apie orą,
Tikrai ne apie prie kelio gulintį lavoną kiškio,
Aš klausinėjau klausimų.

Kai nulipau nuo kalno, išsiskyriau su draugais.
Po kelių metų grįžęs, į kalną nebeįlipau,
Nes buvo prastas oras, ir kiškių gripo karantinas,
Ir nebesutikau draugų.

Dabar noriu paklausti, bet nebemoku, pamiršau.
Pamatęs žmogų gatvėj tik nusišypsau.
Kai sugalvoju klausimą, netrukus suprantu,
Kad ant kalno jį jau panaudojau.

Galėčiau gyventi iš senųjų savo klausimų,
Bet kaip tai būtų nuobodu!
Gyvenčiau tarsi amžinybėj,
Ir vėl ir vėl ir vėl ir vėl.

Todėl viliuosi, kad priimsite mane,
Ir leisite išmokti to, ko nebemoku,
Kad nebūčiau vergas savo likime,
Ir klausinėčiau klausimų.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s