Siena

Siena

Žiūrovas turėjo kėdę
Nes nenorėjo jis stovėti
Bet sėdėti negalėjo
Nes visi kiti stovėjo.

Stovėjo jie prie sienos
Ta siena lipo diedas
Ir niekas netikėjo
Kad sugebės užlipti.

Praėjus daug daug laiko
Žiūrovas atsisėdo
Nes diedas vis dar lipo
Ir buvo jau aukštai.

Pradėjo visi skirtis
Žiūrovas net užmigo
O diedas vis dar lipo
Ir buvo jis aukštai.

Žiūrovas net pabudo
Bet diedas vis dar lipo
ta begaline siena!
Ir buvo jis aukštai.

Atsakymai

Priėjęs akligatvį
Suprato, kad reikia eiti atgal
Bet buvo tiek primelavęs
Kad neberado kelio atgal.

Sutiko vaikiną be plaukų
Bet paklausęs kelio
Suprato kalbąs su savo
Atvaizdžiu veidrodyje.

Pašoko aukštyn
Kad geriau matytų
Bet pasaulis apsivertė
Ir pradėjo kristi.

Pagavo debesį
Bet tai buvo balionas
Ir pradėjo kristi
Nes balionas sprogo.

Nukrito į moters rankas
ji nusišypsojo
Ir išgaravo
Nes ir ji buvo balionas.

Surado vėžlį
Paklausė, kas yra tiesa
Bet vėžlys buvo tikras
Atsakymo nėra.

Klausimai

Klausimai

Prisimenu, kaip lipau į kalną su grupe draugų.
Visi tylėjo, o aš kalbėjau, bet ne apie orą,
Tikrai ne apie prie kelio gulintį lavoną kiškio,
Aš klausinėjau klausimų.

Kai nulipau nuo kalno, išsiskyriau su draugais.
Po kelių metų grįžęs, į kalną nebeįlipau,
Nes buvo prastas oras, ir kiškių gripo karantinas,
Ir nebesutikau draugų.

Dabar noriu paklausti, bet nebemoku, pamiršau.
Pamatęs žmogų gatvėj tik nusišypsau.
Kai sugalvoju klausimą, netrukus suprantu,
Kad ant kalno jį jau panaudojau.

Galėčiau gyventi iš senųjų savo klausimų,
Bet kaip tai būtų nuobodu!
Gyvenčiau tarsi amžinybėj,
Ir vėl ir vėl ir vėl ir vėl.

Todėl viliuosi, kad priimsite mane,
Ir leisite išmokti to, ko nebemoku,
Kad nebūčiau vergas savo likime,
Ir klausinėčiau klausimų.